2002 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso Didysis prizas archeologijos vertybių naudojimo srityje skirtas Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijai už ūkinės veiklos Ruklos piliakalnio teritorijoje panaikinimą ir piliakalnio pritaikymą pažintinei veiklai.

Ruklos piliakalnis

(Rukla, Ruklos sen., Jonavos r.)

(A279)

Ruklos seniūnijoje esančio Ruklos piliakalnio teritorijoje sovietinės armijos pilkimas – gyventojams priklausantys garažai, kurie nėra įregistruoti ir yra neteisėti. Minėtų garažų buvimas bei rukliečių tam tikros ūkinės veiklos vykdymas archeologijos vertybės teritorijoje padarė nemažai žalos tiek saugotinai teritorijai, tiek pačiam piliakalniui. Nuo piliakalnio atsiveriantį gražų vaizdą užstojo negenėti medžiai, menkaverčiai krūmai.

 

Ruklos piliakalnio tvarkymo programos sudarymas

Buvo sudaryta Ruklos piliakalnio tvarkymo darbų programa, kurios pagrindinis tikslas – pritaikyti piliakalnį visuomenės poreikiams bei sustabdyti žmonių ūkinę veiklą piliakalnio teritorijoje. Įgyvendinant minėtus tikslus pirmiausia reikėjo užlyginti piliakalnio teritorijoje esančias duobes bei išspręsti piliakalnio vizualinėje zonoje esančių garažų likimą. Sudarytame projekte, remiantis piliakalnio tvarkymo programa, etapais numatytas programos įgyvendinimas.

 

Tvarkymo programos įgyvendinimas

Programa vykdoma palaipsniui, pasitelkiant Ruklos seniūnijoje viešuosius darbus dirbančius žmones. Darbai vykdomi įgyvendinant vieną etapą po kito. Pirmiausia – piliakalnis išvalomas nuo menkaverčių medžių ir krūmų, užlyginamos piliakalnio teritorijoje esančios duobės, pašalinami garažai, esantys 50 m spinduliu aplink piliakalnį.

 

Ruklos piliakalnio tvarkymo darbai etapais

1. Menkaverčių medžių ir krūmų iškirtimas. Piliakalnio teritorijoje esančių duobių užlyginimas

Įgyvendinant šį etapą buvo siekiama pritaikyti piliakalnį visuomenės poreikiams, todėl pirmiausia nuo piliakalnio buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Atidengiant vaizdą į Neries upės vingį, buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai aplink piliakalnį. Taip pat buvo apgenėtos likusių medžių šakos, pašalintos nudžiūvusios šakos. Išvalytoje piliakalnio teritorijoje atvežtine žeme užlygintos piliakalnio teritorijoje esančios duobės.

 

2. Apžvalgos aikštelės įrengimas

Siekiant pritaikyti piliakalnį pažintinei veiklai, atvežtine žeme užlygintos piliakalnio pylime esančios duobės. Lankytojų labiausiai pamėgtoje atsikišusioje šiaurės rytinėje piliakalnio dalyje suformuota apžvalgos aikštelė.

 

3. Piliakalnio vizualinėje zonoje esančių garažų likimo išsprendimas

Piliakalnio vizualinėje zonoje esantys garažai yra sovietinės armijos palikimas. Tai savavališka ir neteisėta statyba. Siekiant išsaugoti archeologinę vertybę – Ruklos piliakalnį – turėjo būti sustabdyta žmonių ūkinė veikla. Įgyvendinant šį etapą pirmiausia imtasi iniciatyvos dėl gyventojų informavimo. Gyventojams buvo aiškinama, kad minėti garažai yra neteisėti, neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, taip pat, kad jie yra Ruklos piliakalnio apsaugos zonoje, ir todėl turi būti pašalinti, t.y. nugriauti. Gyventojai informuoti, kad Ruklos seniūnijos teritorijoje esantis Ruklos piliakalnis yra tvarkomas. Piliakalnio apsaugos zonoje be leidimo pastatyti sovietinės armijos karininkų garažai yra neinventorizuoti ir juridiškai neįteisinti. Naudotojams pranešta, kad minėti garažai turi būti iškeldinti iš Ruklos piliakalnio apsaugos zonos.

Po seniūnijos perspėjimo kai kurie garažų naudotojai pradėjo išsikraustyti, dviejų garažų naudotojai patys nugriovė garažus, kuriais naudojosi. Vienas garažo savininkas atsisakė toliau naudotis garažu, todėl seniūnija ėmėsi priemonių, kad garažas būtų nugriautas. Likusieji garažų naudotojai pakartotinai buvo įspėti, kad iki 2002 m. liepos 1 d. visiškai išsikraustytų iš garažų, kuriais naudojasi.

Perspėjus gyventojus seniūnija ėmėsi garažų pašalinimo darbų. 2002 m. vasarą viešųjų darbų darbininkų pagalba buvo nugriauti garažai, esantys 50 m spinduliu Ruklos apsaugos zonoje.

 

4. Naudoti metodai

Siekiant įgyvendinti piliakalnio tvarkymo darbų programą, pirmiausia buvo naudojami bendravimo ir bendradarbiavimo metodai. Seniūnijos darbuotojai, pasitelkę Jonavos rajono architekto pagalbą, stengėsi išaiškinti gyventojams bei garažų naudotojams, kad garažai yra neteisėti, neįregistruoti ir neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Diskutuojant su gyventojais buvo ieškoma būdų ir priemonių, kaip sustabdyti žmonių ūkinę veiklą, kad būtų išsaugota archeologinė vertybė – Ruklos piliakalnis. Bendraujant su gyventojais buvo diegiama mintis, kad kiekvienas iš mūsų privalome saugoti archeologines vertybes, prisidėti prie jų puoselėjimo. Įgyvendinant darbus buvo bendradarbiaujama tiek su Jonavos rajono savivaldybės vyriausiąją specialiste paminklotvarkai ir kraštovaizdžiui, tiek su Jonavos rajono savivaldybės architektų tarnyba, tiek su Ruklos bendruomenės taryba. Bendradarbiaujant šiais klausimais su bendruomenės taryba buvo lengviau informuoti gyventojus. Bendruomenės taryba atliko savotišką tarpinį vaidmenį tarp seniūnijos ir gyventojų, kurie galėjo pareikšti savo nuomonę bei gauti reikiamą informaciją.

Viešųjų darbų darbininkai kas kart buvo informuojami, kaip vykdomi archeologinių vertybių tvarkymo darbai. Pastarieji buvo supažindinti, kaip tokie darbai atliekami tvarkant panašias archeologines vertybes. Prieš pradedant piliakalnio tvarkymo darbus, viešųjų darbų darbininkų grupei, kuri ketino vykdyti piliakalnio tvarkymo darbus, buvo surengta pažintinė kelionė apžiūrėti Lietuvos piliakalnius.