2002 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso Didysis prizas archeologijos vertybių tvarkymo srityje skirtas Alytaus miesto savivaldybės administracijai už Alytaus piliakalnio su senovės gyvenviete sutvarkymą.

 

Alytaus piliakalnio su gyvenviete tvarkymas

(Joninių kalnas, Švento Jono kalnas, Vienuolyno kalnas)

(A66KP)

Trumpos žinios apie paminklą

Paminklas datuojamas I tūkst. II puse – II tūkst. I puse, senovės gyvenvietė - VII-XIIa.

Istoriniuose šaltiniuose ant piliakalnio stovėjusi pilis pirmą kartą paminėta 1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašyme.

Alytaus piliakalnis stovi Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės pietrytiniame pakraštyje, kalvotosios morenos pakraštyje, Nemuno upės dešiniajame krante, kur Alytupio upelis, apjuosęs piliakalnį iš šiaurės vakarų pusės ir ties piliakalnio vakariniu galu, pasukęs į pietus, įteka į Nemuną. Piliakalnis yra prieslėninio-atraginio tipo. Istoriškai tai piliakalnis-tvirtovė, minima istoriniuose šaltiniuose. Kovų su kryžiuočiais laikotarpiu tai buvo viena svarbiausių Nemuno gynybinės sistemos pilių. Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete davė pradžią Alytaus miestui.

Kovų su kryžiuočiais metu atsirado gražus padavimas apie bajoro Raimonio dukros Mirgrausėlės ir kunigaikščio Smūkninio sūnaus Alytos meilę. Nepaisant to, Mirgrausėlė turėjusi tapti vaidilute. Kryžiuočiams užpuolus pilį, kovoje kritę visi Raimonio kariai, tik vienas Alyta išlikęs gyvas. Jis prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs i kovą. Nors ir narsiai kovojęs Alyta, bet ir pats žuvęs. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad ašaros upeliu liejosi į Nemuną. Upelis buvęs žinių pavadintas Alytupiu, o gabijos kalnelis – Alytaus piliakalniu.

Piliakalnis su senovės gyvenviete Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ yra paskelbtas kultūros paminklu.

2000 m. spalio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės valdyba, įvertindama Alytaus piliakalnio istorinę, archeologinę svarbą miestui ir matydama nepatenkinamą fizinę būklę, jo nepritaikymą lankymui, priėmė sprendimą „Dėl Alytaus piliakalnio sutvarkymo projekto rengimo“.

 

Alytaus piliakalnio fizinė būklė prieš atliekant išsaugojimo darbus

Piliakalnio šiaurės vakarų šlaite matomi trys gūbriai. Jie susidarė vykstant gilesnių grunto sluoksnių, veikiamų gruntinių vandenų, persislinkimui ir tarpgūbrių paviršinės erozijos, kur žemiausiomis vietomis tekėdamas kritulių vanduo išplauna smulkiąsias grunto daleles.

Itin ryškios tokios erozijos vietos buvo, kur po medžių ir ypač krūmų lapija išnyko velėna. Savaime susiformavęs piliakalnio želdynas buvo per tankus, todėl šlaituose išnyko velėninė danga, vyko paviršinė erozija. Želdynas užgožė dalį vaizdingo apylinkių vaizdo, be to dirbtinai atskyrė piliakalnio sudėtines dalis.

Pav.1 Alytaus piliakalnis prieš pradedant sutvarkymo darbus

 Prieš kelerius metus nuo piliakalnio šlaitų buvo nuvalyti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Juos iškirtus, jau kitais metais visą paviršių uždengė smulkios ir labai tankios atžalos.

Gilesnių grunto sluoksnių persislinkimas pastebimas ir piliakalnio rytiniame šlaite, bet paviršinės erozijos čia nebuvo, nes šlaite nebuvo krūmų, jį dengė stipri velėna, atlaikanti kritulių vandens srautus.

Spėjamo gynybinio bokšto vietos – nestabilus smailios kalvelės šiaurvakarinis šlaitas. Gruntinis vanduo nuo jos laidžiais vandeniui sluoksniais nuolat drėkino šlaitų ir Alytupio pakrantę, ten pažliugusios vietos nuolat įšaldavo. Susidarydavo ledo linzės. Jos pavasarį atšildavo, praskiesdavo gruntą. Gruntas netekdavo sankabumo ir šlaitas pradėdavo slysti žemyn.

Piliakalnio aikštelę juosiančio pylimo vidiniame pakraštyje buvo pastebimi nuo karo likę apkasai. Juose rudeninių lietų metu susikaupdavo kritulių vanduo. Jis filtruodavosi į gilesnius sluoksnius, kurie žiemą giliau įšąla, iškilnodavo piliakalnių šlaitų paviršių.

Giliai įsirėžusi Alytupio vaga sąlyginai stabili. Jo natūraliai susiformavęs ir įvairaus dydžio akmenimis „išsigrindęs“ dugnas atlaikydavo vandens tėkmę. Tik vasaros liūčių ir pavasario potvynių vanduo iš vagos išsiliedavo ir intensyviai ardydavo krantus. Ypač tai buvo matyti 200 m ilgio ruože aukštyn nuo santakos į Nemuną.

Alytaus piliakalnio pastovumui be gamtinių faktorių didelės įtakos turėjo žmonių veikla. Piliakalnio funkcionavimo laikotarpiu buvo prisitaikyta prie gamtinių sąlygų. Vėliau piliakalnis prarado gynybinę funkciją, įgydamas pažintinę, auklėjamąją, rekreacinę funkcijas. Piliakalnis nebuvo pritaikytas lankyti, nors lankytojų srautas, palyginus su kitais neurbanizuotoje vietovėje esančiais archeologijos paminklais, gana didelis. Nereguliuojami lankytojų srautai sukėlė mechaninę eroziją.

Piliakalnio pietvakarinėje pašlaitėje buvo gyvenama sodyba, kuri užgožė paminklą, žalojo kultūrinį sluoksnį.

 

Pav. 2 Piliakalnio papėdėje buvo vykdoma ūkinė veikla, neiškelta sodyba žalojo paminklą

 

Parengti projektai ir priimti sprendimai
dėl archeologijos paveldo objekto išsaugojimo

Alytaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. sausio 7 d. sprendimu Nr.34 „Dėl Alytaus piliakalnio su senovės gyvenviete išsaugojimo ir pritaikymo lankymui programos tvirtinimo“ inicijavo minėto archeologijos paveldo objekto išsaugojimo darbus.

Šiai programai įgyvendinti buvo pasirinktas kompleksinis tvarkymo modelis.

1.Parengti šie projektai:

1.1.Alytaus piliakalnio topografinė nuotrauka.

1.2.Alytaus piliakalnio (A66KP) su senovės gyvenviete išsaugojimas ir pritaikymas.

Hidrotechninė „Šlaitų tvirtinimas“.

1.3.Alytaus piliakalnio (A66KP) su senovės gyvenviete išsaugojimas ir pritaikymas.

Dalis: Sklypo planas.

2. Priimtas Alytaus miesto savivaldybės mero 2001-03-06 potvarkis Nr.84 „Dėl Alytaus piliakalnio su senovės gyvenviete landšafto želdinių kirtimo ar pertvarkymo komisijos.

3.Piliakalnio papėdėje panaikinta ūkinė veikla.

 

Alytaus piliakalnio su senovės gyvenviete išsaugojimo darbų
organizatoriai ir vykdytojai

Darbus organizavo Alytaus miesto savivaldybė bei spec. UAB „Lietuvos paminklai“.

Projektavimo darbus atliko: L.Narkienės individuali įmonė atliko topografinę nuotrauką, individuali J.Lukošiūno projektavimo įmonė parengė piliakalnio šlaitų tvirtinimo techninį projektą, AB Paminklų restauravimo institutas parengė Alytaus piliakalnio (A66KP) su senovės gyvenviete išsaugojimo ir pritaikymo lankymui tvarkymo sprendinių, mažosios architektūros formų ir funkcinės įrangos techninį projektą.

UAB „Alytaus melioracija“ atliko paminklo sutvarkymo darbus.

Piliakalnio teritoriją prižiūri Alytaus miškų urėdija ir viešoji įstaiga Alytaus parkai.

 

Vykdyti išsaugojimo darbai

1. Atlikta 5,6 ha apimties Alytaus piliakalnio topografinė nuotrauka M 1:500, joje pažymėti visi medžiai, kurių diametras 1,2 m aukštyje yra 12 ir daugiau centimetrų. Nuotrauka pateikta ir skaitmenine forma.

2. Savaime susiformavęs piliakalnio želdynas buvo per tankus, apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais, šlaituose išnykusi velėninė danga, vyko paviršinė šlaitų erozija. Siekiant sutvirtinti piliakalnio šlaitus, iškirsti krūmai bei atžalos, šienaujama žolė. Piliakalniui išryškinti kraštovaizdyje atliktas landšaftinis grandžių medžių kirtimas, paliekant tik suaugusius sveikus medžius, daugiausia ąžuolus. Įsėta žolinė danga. Dabar piliakalnio šlaitai prižiūrimi nuolat.

 

Pav. 3 Piliakalnis atlikus želdynų tvarkymo darbus

 3. Piliakalnį iš šiaurės vakarinės pusės juosia Alytupio upelis. Upelio vaga, prieš pradedant darbus, buvo stipriai užteršta įvairiomis šiukšlėmis, krūmų ir medžių išvartomis. Alytupio vaga buvo išvalyta.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav.4 Sutvarkytas Alytupio upelis

 4. Greta piliakalnio įrengtas informacinis stendas su vienoje pusėje išdėstyta paminklo schema su eksplikacija, kitoje – anotacinis tekstas; rodyklės. Jų įrengimo vietoje atlikti archeologiniai žvalgymai.

5. Piliakalnio šlaitų tvirtinimas. Paviršinio vandens srautai vis labiau gilino išgraužą šiaurės vakariniame šlaite. Ji buvo pagilėjusi tiek, kad bet kuria pavasario polaidžio ir liūčių sutapimas galėjo sukelti gilesnių sluoksnių – grunto nuogriuvą. Erozijai sustabdyti ant išgraužos dugno įrengta skaldos drena, apgaubta geotekstile. Apačioje įrengta atraminė akmenų prizmė, o skaldos drena užpilta smėliu. Jos paviršiuje išpinti žabų tvorelių langeliai ir užvelėnuoti.

Šiauriniame šlaite vyko panašūs procesai, tik čia deformacijos mažesnės ir tvirtinimo konstrukcija padaryta lengvesnė. Tai uosinių kuolų „šukos“, laiptuojančios išgraužas ir gesinančios vandens srautų energiją, o dugne įplūktas gargždas apsaugos nuo naujų deformacijų. Šiauriniame šlaite buvo ir išgraužų, kurių deformacijas sukėlė gruntinis vanduo, tekantis virš mažai laidaus sluoksnio. Ten įmirkęs šlaito paviršius peršaldavo, o atšilus grunto dalelės netekdavo sankabumo ir deformacijos plėtėsi. Joms sustabdyti ir šlaitą sutvirtinti įrengtos atramos iš uosinių stulpelių, sukaltų į išgręžtas skyles. Viršutinėse stulpelių eilių pusėse pririštas pintas plastiku dengtas vielos tinklas ir geotekstilė. Nuošliaužos dugnas užklotas geotekstile, o ant jos supiltas gargždo-skaldos-žvyro atvirkštinis filtras ir užvelėnuotas. Trečioje nuošliaužoje stulpelių eilės perpintos cinkuota viela. Nuo įrengtų atramų aukštyn iki deformacijos viršutinio galo ant erozijos dugno paklotos geotekstilės juostos. Ant jų užpiltas žvyras ir užklotas geotekstile. Viršutinis deformacijos galas geotekstile ištisai. Ant taip parengto pagrindo užpiltas smėlis. Sutankintas projektinis smėlio paviršius sutvirtintas žabų tvorelių langeliais, kurie užvelėnuoti ištisai, o velėna prikalta mediniai kuoliukais.

 

Pav.5 Piliakalnio šlaitų tvarkymo darbai

Pav.6 Piliakalnio šlaitų tvarkymo darbai

Piliakalnio aikštele juosiančio pylimo vidiniame pakraštyje nuo karo likę apkasai lietų metu prisipildydavo vandens kuris galėjo filtruotis į gilesnius sluoksnius, kurie žiemą įšaldavo, o pavasarį iškilnodavo piliakalnio šlaitų paviršių. Apkasai buvo užpilti plastingu moliu, kuris buvo suplūktas, o paviršius užvelėnuotas.

6. Pritaikant paminklą lankymui, įrengtas leptelis per griovą, esančią tarp piliakalnio ir senovės gyvenvietės, takų ir laiptų sistema organizuota siekiant maksimaliai eksponuoti objektą. Ji jungia visas archeologijos paminklo sudėtines dalis: senovės gyvenvietę, piliakalnio aikštelę (buvusią pilies vietą), gynybinius įrengimus. Tuo būdu nepažeidžiamas kultūrinis sluoksnis. Mediniai impregnuoti laiptai įrengti pakelti nuo žemės paviršiaus. Prieš įrengiant laiptus į išmintą, be velėnos likusį paviršių buvo įplūkta stambaus žvyro akmenukais, užklota ir mediniais kuoliukais prikalta velėna. Taip sustiprintas paviršius po laiptais geriau atlaikys kritulių vandens plovimą. Suolai ir šiukšlių dėžės taip pat įrengti be įgilintų pamatų. Automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota ir įrengta iš natūralių medžiagų: lauko akmenų, žvyro. Vykdant aikštelės įrengimo darbus atlikti archeologiniai žvalgymai.

 

Pav. 7 Įrengtas lieptelis per griovį tarp piliakalnio ir senovės gyvenvietės

Pav. 8 Piliakalnyje įrengta terasinių ir pakeltos konstrukcijos laiptų bei takų sistema. Greta piliakalnio įrengta automobilių stovėjimo aikštelė

Pav. 9 Įrengti takai

Pav. 10 Vaizdas į senovės gyvenvietę. Įrengti terasiniai laiptai, rodyklės, suoliukai, sutvarkyti želdynai

7. Piliakalnio pietvakarinėje pašlaitėje buvusi sodyba užgožė archeologijos vertybę, žalojo kultūrinį sluoksnį. Sprendžiant šią problemą sodybos gyventojui buvo suteiktas kitas gyvenamasis plotas, sodyba nugriauta, teritorija sutvarkyta.

 

Pav. 11 Piliakalnio papėdėje nugriauta sodyba, panaikinta ūkinė veikla. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas informacinis stendas, rodyklės, suoliukai ir šiukšlių dėžės.

 

Piliakalnio populiarinimas

Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete yra svarbiausias Alytaus archeologinis paminklas. Alytaus miesto savivaldybė, išsaugodama, pritaikydama lankyti ir prižiūrėdama piliakalnį, tuo pačiu sudaro sąlygas rekreacinei veiklai, pirmiausia pažintiniam turizmui plėtoti, materialinės ir dvasinės kultūros palikimui propaguoti. Piliakalnis vėl tapo reikšminga vieta miestui: čia vyksta Alytaus miesto dienų renginiai, buvo surengtas medžio drožėjų ir kalvių simpoziumas „Alytaus piliakalnio protėviai“, kurio rezultatas – greta piliakalnio atsiradusios 17 ąžuolo skulptūrų, papuoštų metalo elementais, medinė pavėsinė, metalo tilteliai per Alytupio upelį. Alytaus piliakalnis tapo labiau lankomas tiek alytiškių, tiek miesto svečių.

 

Pav.12 Alytaus miesto dienos šventė Alytaus piliakalnyje