2003 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso didysis prizas archeologijos vertybių priežiūros srityje skirtas Alytaus rajono savivaldybės paminklotvarkininkei Palmyrai Biržinienei už Rumbonių, Žilvios-Pupasodžio, Gerulių piliakalnių su gyvenvietėmis ir Kaukų, Punios, Pivašiūnų piliakalnių priežiūrą.

Alytaus rajono piliakalnių priežiūros darbai

Rumbonių piliakalnis su gyvenviete

(A71K)

Rumbonių piliakalnis yra Alytaus rajone, Nemuno ir mažo upelio, kartais vadinamo Piliupiu, santakoje. Į rytus nuo piliakalnio – Nemunas, į šiaurę – Piliupis, vakaruose piliakalnį nuo likusių kalvų skiria 12 m pločio griovys, einantis iš pietų į šiaurę ir susikertantis su upelio šlaitais. Rumbonių piliakalnis vietinių žmonių vadinamas Piliupiu.

Atrodo, kad kryžiuočių ordino puolimo metu piliakalnis jau buvo netekęs savo strateginės reikšmės, abejojama, ar ant jo buvo pastatyta pilis. Kryžiuočių ordino kronikos Rumbonių pilies nemini (A.Nezabitauskas „Rumbonys senovėje“).

Apie piliakalnį yra pasakojama taip: „Netoli Nemuno, prie Margaravos kaimo yra piliakalnis, vadinamas MargRaktas. Margis kariavęs su kryžiuočiais, o tą piliakalnį supylusi Lietuvos kariuomenė pradėjo pilti ir Piliupį Rumbonyse. Supylę Piliupį, iškasė tunelį po Nemunu ir Margio Raktą sujungė su Punios pilimi.“ O Rumbonių dvaro savininkė p.Vyšniauskienė mini, kad dabartinių Rumbonių vietoje seniau buvo keturių žvejų grytelės.

 

Archeologiniai piliakalnio tyrinėjimai

1968 m. vakarinėje piliakalnio papėdėje, 12-14 m atstumu nuo paties piliakalnio, buvęs kolūkis iškasė žvyrduobę, sunaikindamas beveik visą piliakalnį supusį apsauginį griovį ir dalį prie piliakalnio esančios senovės gyvenvietės. Tarp žvyrduobės ir upelio liko siauras žemės ruožas turintis kultūrinį žemės sluoksnį. Šį ruožą ir buvo nutarta ištirti. Archeologinius tyrėjimus vykdė Alytaus kraštotyros muziejaus direktorius Henrikas Lizdelis ir Trakų istorijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Andrašiūnaitė.

Visų pirma buvo apžiūrėta sunaikintoji senovės gyvenvietės dalis. Iš žvyrduobės matėsi gyvenvietės ir griovio, skiriančio piliakalnį nuo likusių kalvų masyvo, pjūvis. Griovys, atrodo, buvo dirbtinai prakastas. Priešingoje piliakalniui kalvos aukščiausioje vietoje viršutinį sluoksnį sudarė molis, kuris siekė 1,5m storį, po molio – žvyro sluoksnis. Leidžiantis gilyn į griovį, molio sluoksnis mažėja, o griovio dugne pasirodo esantis žvyras. Žiūrint iš žvyrduobės į gyvenvietės likučius, matėsi gyvenvietės pjūvis, nors dalis kultūrinio sluoksnio buvo suvirtę į žvyrduobę. Einant nuo piliakalnio į vakarus, kultūrinis sluoksnis storėja. Rytinėje dalyje, ploname kultūriniame sluoksnyje, išsiskyrė 60cm gylio ir 60cm pločio juoda tamsi dėmė. Patikrinus griuvenas rasta puodo šukių štrichuotu paviršiumi, kelios šukės lygiu paviršiumi ir apie 30 keramikos šukių grublėtu paviršiumi. Be to, rasta gyvulių kaulų, smulkių titnago skelčių, kultūrinis sluoksnis susimaišęs su angliukais, degto molio gabalais. Kai kuriose vietose nuėmus velėną, pasirodė, kad kultūrinis sluoksnis prasideda 20-25cm gylyje. Taip pat tyrinėjimų metu buvo rastas nedidelis akmenų grindinėlis. Atidengus šį grindiį pasirodė, kad tai židinio likučiai. Dalis židinio buvo nuvirtę į žvyrduobę, todėl jo tikslų dydį ir formą sunku nustatyti. Išliko 40cm diametro, beveik apskritos formos akmenų grindinėlis, grįstas dviem aukštais iš nedidelių akmenukų. Po akmenų grindiniu - 30cm gylio duobė. Židinyje ir po grindiniu rasta degėsių, pelenų, apdegusių gyvulių kaulų, puodų šukių. Židinį supa plūkto molio aikštelė: prasideda 10 cm nuo židinio, į rytus molio aikštelė židinį supa 1,1m pločiu, į vakarus 1m. Prie židinio plūkto molio aikštelės storis 35cm, į pakraščius nuo židinio aikštelė plonėja.

Kultūriniame sluoksnyje rasta daug puodų šukių. Rasta dar pora vietų su akmeniniu grindiniu. Pagal randamą medžiagą atrodo, kad kasdamas žvyrą kolūkis suardė dalį VII-VIII a. gyvenvietės. Ištyrus šį žemės ruoželį žvyrduobė buvo užversta. Tyrinėjimų metu rasti radiniai saugomi Alytaus kraštotyros muziejuje. Į muziejų taip pat perkelti ir židinio likučiai.

  

Piliakalnio tvarkymo darbai

Piliakalnio tvarkymo darbai buvo pradėti 1999m. Šlaite nuo upelio pusės buvo genėjami krūmai ir menkaverčiai medžiai. Antruoju etapu taip pat buvo iškirsti krūmai ir nuo pagrindinio šlaito. 2003m. piliakalnio šlaite įrengti laiptai, o kiekvienais metais yra genėjamos ir naikinamos (purškiant chemikalais) krūmų atžalos. Taip pat prie piliakalnio 2003m. buvo pastatyta pavėsinė, sutvarkyta ir paruošta laužavietė.

Svarbu ir tai, jog Rumbonių piliakalnis yra prie pat Rumbonių kaimo bažnyčios ansamblio (G149KP), tad tai be galo patraukli vieta lankymui.

 

Žilvios – Pupasodžio piliakalnis ir gyvenvietė

(A38K)

Tolkūnų kaimo kampe, Dzirmiškių miško pakraštyje yra Žilvios piliakalnis. Iš pietvakarinės piliakalnio pusės, jo papėdėje teka nedidelis upeliukas vadinamas Žilvios upe. Iš rytinės piliakalnio pusės buvo Žilvios kaimas. Iš šiaurės vakarų pusės yra natūralios dvi kalvos apaugusios medžiais, o toliau vakaruose įsikūręs Pupasodžių kaimas.

Papėdėje piliakalnis atrodė kaip gražus kalnas stačiais šlaitais, apaugusiais medžiais. Viršuje yra 30×20 m dydžio aikštelė. Aikštelės ŠV gale yra 3m aukščio, o PR gale – 1,5m aukščio pylimai, nuskleisti į aikštelės pusę. Į ŠR nuo piliakalnio, šalia pelkės ir nuolaidžiame toliau nuo piliakalnio rytų kryptimi žemėjančiame šlaite, aptikta gyvenvietė.

Piliakalnio legenda sako, kad baudžiavos laikais baudžiauninkai jį supylė su kepurėmis. Pasakojama, kad piliakalnio šlaite buvo durys, o kas buvo už jų – nežinia. Vietinis gyventojas kasinėjo ir rado akmenų sieną. Atliekant detalesnius kasinėjimus buvo rasta lipdytų puodų lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestų puodų šukių. Radiniai saugojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Datavimas – I tūkst. II pusė – II tūkst. I pusė.

Piliakalnis pradėtas tvarkyti 1998m. Tuomet buvo iškirsti tik krūmai. Per ketverius metus etapais buvo nukirsti visi medžiai augę ant piliakalnio ir jo šlaitų. 2003m. įrengti laiptai bei sutvarkyta aplinka.

  

Kaukų piliakalnis

(A80K)

Kaukų piliakalnis - tai stačiašlaitė kalva, kurią iš šiaurės, rytų ir vakarų juosia Peršokės upelis. Jo šlaitai 8-10 m aukščio, viršuje yra 25 m ilgio ŠP kryptimi ir 15-17 m pločio aikštelė, kurią iš visų pusių juosia pylimas. Jis yra 5 m aukščio pietiniame aikštelės gale, 1,5 m šiauriniame, 1-1,5 m rytiniame pakraštyje ir 0,5 m aukščio vakariniame gale. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra griovys, 4 m pločio dugne ir 1,5 m gylio.

Pasakojama, kad rytiniame piliakalnio šlaite buvo išlindęs grandinės gabalas. Suėję žmonės traukė tą grandinę, tačiau ji nutrūko ir galas įlindo į piliakalnio vidų. Taip pat žmonės kalba, kad piliakalnyje paskendusi bažnyčia, o sekmadieniais, sumos metu, girdėti požemyje skambinant varpais. Piliakalnio rytiniame šlaite kyšojusi grandinė, o kas mėgindavo ją ištraukti būdavo įtraukiami į piliakalnio požemius (P.Kilikauskas).

Kasinėjant buvo rasta darbo įrankių (geležiniai peiliai, ylos, dalgis, žirklės, žalvarinis pincetas, moliniai verpstukai, galąstuvai), papuošalai (žalvarinė antkaklė, segės, apyrankės, žiedai, smeigtukai, stiklo karoliai), ginklai (strėlių antgaliai), lipdytų puodų grublėtu paviršiumi ir žiestų puodų šukės. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei datuojami V-XIV a.

Atliekant piliakalnio tvarkymo darbus, 2003m. buvo nugenėti krūmai šiaurinėje pusėje, padaryti laiptai, nutiestas tiltelis per Peršokės upelį į Obelytės piliakalnį. Piliakalnis labai lankomas turistų, organizuojamos kaimo šventės. Mirosklavo ir aplinkinių kaimų mokiniai čia praveda savo renginius ir vasarą, ir žiemą.

 

Gerulių piliakalnis su gyvenviete

(A75K)

Piliakalnis yra 0,9 km į ŠR nuo Mažiūnų – Gailiakiemio kelio, į ŠV nuo Butrimonių – Stakliškių kelio ir 0,7 km į pietus nuo Obelies dešiniojo kranto.

Pasakojama, kad 1916-1917 m piliakalnį kasinėjo kaizerinės kariuomenės karininkai. Žmonės kalba, kad lietuvių ir lenkų sukilėliai traukdamiesi nuo rusų kariuomenės 1963 m. tame kalnelyje paslėpę dėžę su ginklais, kuri buvo užrakinta. Nuo to laiko kalnas gavo „Zamko“ vardą.

Piliakalnio teritorija buvo tankiai apaugusi medžiais ir krūmais. Tvarkymo darbai buvo pradėti 2001 m. Pirmais metais buvo iškirsti visi krūmai ir nudžiūvę medžiai. Antruoju etapu buvo iškirsti medžiai, kurių diametras buvo apie 30 cm. Tračiuoju etapu pašalinti visi medžiai ir naikinamos ataugusių krūmų atžalos. Visi pagrindiniai tvarkymo darbai buvo baigti 2003 metais. Tais pačiais metais buvo padaryti laiptai ir pastatyta medinė lenta, sukurta dailininko A. Judicko.