2007 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso Didysis prizas archeologijos vertybių pritaikymo srityje skirtas Varnių regioninio parko direkcijai už Medvėgalio archeologinį kompleksą žalojusių pastatų iškėlimo darbus

Medvėgalio archeologinio komplekso pritaikymo darbai

((Karūžiškės k., Bilionių sen., Šilalės rajonas, Tauragės apskritis)

 Medvėgaliu vadinamas piliakalnis ir greta esanti aukščiausia Žemaitijos kalva (234,6 m). Medvėgalis stūkso Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Karūžiškės dvaro laukuose. Nuo piliakalnio atsiveria platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kalvų, net už 30 km esanti Šatrija. Anksčiau Medvėgalis buvo tankiais krūmais apžėlęs kaip tūlo žemaičio barzda, taigi prašalaičiui būdavo keista, kad, atrodo, niekuo neišsiskiriantys kalneliai pelnytai tituluojami aukščiausiais Žemaitijoje. Šiandien užkopus ant kalno, prieš akis atsiveria antroji Lietuvos Kernavė.

Žmonės pasakoja, kad kalne esą užmūrytas žemaičių kunigaikščio draugo Danilo pagalbininkas Medvedis su savo sėbrais. Jie patekę ant piliakalnio, kurio viršuje dievams ugnį kurstė vaidilutės ir ten buvę uždrausta pasirodyti vyrams, jėga bandė išsivesti dainingiausią vaidilutę - Dainorą. Už tai buvę įvilioti į spąstus ir nubausti.

Mena Medvėgalis ne tik žemaičių narsą, bet ir jų užsispyrimą bei apsukrumą. Ant kalno stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m., tačiau iki to Medvėgalio gynėjus ne kartą grasindami vertė krikštytis. Jie, aišku, davę tvirtus įžadus laikytis katalikų tikėjimo, bet kryžiuočiams pasitraukus vėl imdavo savo dievus garbinti. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra pelkė su kūlgrinda, per kurią žemaičiai traukdavęsi nuo kryžiuočių. Įrengdavę ją žiemą - pelkėms, ežerams užšalus, sukraudavo ant ledo akmenis, o ledui ištirpus, akmenys nugrimzdavo į dugną. Medvėgalio vardas esą atsiradęs po to, kai viršūnėje stovinti pilis buvo apgulta priešų, kurių net narsiausi pilies gynėjai negalėję įveikti: reikėjo šauktis pagalbos iš Medininkų. Gynėjus išgelbėjo dvi mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Jos pilies valdovui pasakė: "Mudvi galiva" ir prasmuko pro priešus - jų dėka pilis buvo išvaduota. Taip pilį imta vadinti Medvėgaliu. Piliakalnio papėdėje taip pat rasta net I tūkstantmečio po Kr. gyvenvietės liekanų.

Medvėgalio kalvų tvarkymo ir pritaikymo darbai

Vykdant projektą ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra” Medvėgalio kalvų tvarkymo darbai pradėti 2005 m. lapkričio mėnesį. 32 ha plote atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atidengtas Pilies kalnas. Įrengta informacinė sistema natūroje ir infrastruktūra lankytojams (apie 4 km pasivaikščiojimo takų, laiptai 4 vietose, renginių vieta, 125 suolai, 15 šiukšliadėžių, laužavietė, centrinė Medvėgalio aikštelė su komplekso maketu, 2 informaciniai stendai, 14 informacinių ženklų – nuorodų, 2 dviračių stovai, 25 paminkliniai riboženkliai), atkurtas tvenkinys, sutvarkyta jo aplinka, pastatytas lieptas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė archeologinio komplekso lankytojams.

  

2007 metų projektas

Medvėgalio archeologinį kompleksą žalojusių pastatų iškėlimo darbai

Varnių regioninio parko direkcija organizavo sodybos, kuri darkė Medvėgalio istorinio archeologinio komplekso kraštovaizdį, o joje vykdyta ūkinė veikla ardė kultūrinį sluoksnį, iškėlimo darbus.

Dėka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės geranoriško požiūrio ir nuoširdžios pagalbos sprendžiant sodybos išpirkimo klausimą,2007 metų gale buvo sėkmingai išpirkta. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai minėtos sodybos statinių nugriovimui.