Jonavos rajono Žeimių vidurinės mokyklos
kraštotyrinis darbas
JONAVOS KRAŠTO ARCHEOLOGIJA

Darbą atliko mokyklos jaunieji kraštotyrininkai:
Simona Lepinskaitė 8 kl.
Justinas Mačikūnas 8 kl.
Kristina Mickevičiūtė 8 kl.
Sandra Mikalauskaitė 8 kl.
Ingrida Simovičiūtė 8 kl.

 

Darbo vadovai kraštotyrininkai:
Rimantė Tarasevičienė
Artūras Narkevičius

 

Darbe pristatomi Jonavos krašto archeologiniai paminklai:

>>>Piliakalniai
Akmenys
Pilkapiai
Senkapiai
Gynybiniai įtvirtinimai
Akmens amžiaus stovyklos ir gyvenvietės

 

PILIAKALNIAI

Normainių piliakalnis

Skaistakalnio piliakalnis

Ruklos piliakalnis

Lokenėlių piliakalnis

Laukagalių piliakalnis

Gudžionių piliakalnis

Paberžės piliakalnis

Piliakalnių piliakalnis

Dubių piliakalnis

Tartokų piliakalnis

Padaigų piliakalnis

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

 

NORMAINIŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Žeimių seniūnija

Piliakalnis, vadinamas Zomkumi, yra Normainių kaimo šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio Šėta-Žeimiai, į šiaurę nuo Normainių kaimo kapinių. Zomkumi vadinamas aukštumos kampas, kurį iš šiaurės vakarų ir rytų supa daubos. Šlaitai nuo jų statūs, 6-8 m aukščio. Aikštelėje nebeišsiskiria, pietų pusėje, atrodo, buvusi atskirta grioviu – čia yra vos žymus įdubimas. Piliakalnis labai suardytas arimų. Ant piliakalnio šiuo metu stovi ūkininko Bičiaus sodyba.
Netoli Šėtos buvusioje Normainių kaimo dvaro teritorijoje 1925 m. archeologai mini čia esančius senkapius.
Šiuo metu dvaras visiškai sunaikintas, o senkapių būvimo vietos nepavyko nustatyti.

Papasakojo Genovaitė Leonavičienė,
gim. 1927 – 12 – 07 Normainių kaime,
Šėtos valčiuje, Kėdainių apskrityje,
gyv. Juškonių kaime, Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone

Normainių piliakalnio bažnyčia

Seni žmonės anksčiau man pasakojo, kad prie Normainių piliakalnio yra stovėjusi bažnyčia. Nežinia kada ir dėl ko ši bažnyčia prasmego. Nuo to karto, skambant artimiausių bažnyčių varpams ( Žeimių ir Šėtos ), jiems atsiliepia ir šios bažnyčios varpas. Piliakalnyje yra skylė, kurią suradęs bei įmetęs akmenuką gali išgirsti suskambant bažnyčios varpą.
Seniau, grįždami iš bažnyčios, žmonės užsukdavo prie piliakalnio, priglausdavo galvą, norėdami išgirsti, kaip skamba prasmegusios bažnyčios varpai.

Literatūra ir šaltiniai apie Normainių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Gintaras Šileikis, Albinas Visockis. Lietuvos istorijos – datos, įvykiai, faktai, asmenybės ( Nuo I–ojo amžiaus iki 1795m. )
3. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys.-  Vilnius,  1995m., p. 241
4. LII, Nr. 376, p. 6. ( žvalgė A. Tautavičius )
5. Kraštas ir žmonės.- Vilnius, 1983 m., p.24
6. Genovaitės Leonavičienės ( gim. 1927 m. ) prisiminimai
7. KPCA, F-1, ap.– 1, sv.- 51. Archeologijos paminklų dokumentai 1924 – 1939 m., p. 252 (apie Normainių senkapius)

SKAISTKALNIO (JASNAGURKOS) PILIAKALNIS
Jonavos raj., Žeimių seniūnija

Žeimių miestelio centre, netoli bažnyčios yra kalva – piliakalnis "Skaistkalnis" (arba dar vadinama Jasnagurka ).
Istorikas M. Strijkovskis savo kronikoje mini, jog šioje vietoje apie 1317 – 1363m. vyko įnirtingi mūšiai tarp lietuvių ir kryžiuočių. Manoma, kad šioje vietoje stovėjo Žeimių (?) pilis.
Vietinių gyventojų ši kalvelė vadinama piliakalniu, nors archeologinių tyrimų čia niekada niekas neatliko.
1936 – 02 – 16 archeologai, vykdydami apžvalgines ekspedicijas, mini šią vietovę ir siūlo ištirti (bet iki šiol tyrimas neatliktas). Ant piliakalnio stovi gyvenamas namas, kurio gyventojai čia ardami žemę randa daug žmonių kaulų ir kaukolių. Kaulai sulaidoti netvarkingai, nėra kapinių sistemos.
Netoliese buvo kalvelė vadinama "Vokiečių kapais" (Šiuo metu čia stovi galvijų fermos). Vietiniai gyventojai tvirtina, jog čia buvo kryžiuočių kapai. Piliakalnis laukia išsamių tyrimų, kurie galėtų atskleisti ne tik šios vietovės daugybę paslapčių, bet ir praturtintų Žeimių miestelio istoriją.

Literatūra ir šaltiniai apie Skaistkalnio piliakalnį(Jasnagurką)
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. A. Biržiška. Lietuvos miestai ir miesteliai. III tomas, Kėdainių apskritis. – Kėdainiai, 1934m., p. 386, 387
4. V. Judrys. Jonava. – Vilnius, 1972m., p. 108
5. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. II tomas. – Bostonas, 1956m., p. 456
6. J. Lenčiauskas. Jonavos rajonas. - Vilnius, 1990m., p. 55
7. KPCA, F- 1, ap. – 1, sv.- 51, Archeologijos paminklų dokumentai 1924 – 1939m., p. 329, 331, 336, 339
8. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas.- Vilnius, 1999m., p. 58
9. KPCA, F- 7, ap. – 1, sv.- 146, ( žvalgė A. Tautavičius ). – Vilnius, 1971m., p. 17.

RUKLOS PILIAKALNIS
Jonavos raj., Ruklos seniūnija

Ruklos piliakalnis, vadinamas "Koplyčkalniu" yra Ruklos miestelyje prie kelio Jonava – Gegužinė. 100 m į pietus nuo Neries upės kairiojo kranto, 100 m į pietryčius nuo Neries ir bevardžio upelio santakos, 40/31 miško kvartale, šiaurės vakarų kampe, buvusio karinio dalinio teritorijoje.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Šlaitai į Neries slėnį statūs, 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietvakarių kryptimi, 6 m ilgio, 6 m pločio pietvakarių pakraštyje. Čia supiltas 13 m pločio ties pagrindu, 2 m aukščio nuo aikštelės pusės, 5 m pločio viršuje iš priemolio piltas pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio viršuje, 1 m gylio, dabar jau smarkiai užslinkęs, griovys.
Piliakalnį labai sužalojo tarybiniai kareiviai. Aikštelės centre buvo iškasta 5x 4 m dydžio iki 1 m gylio duobė, o pylimo centre per visą jo plotį įkastas 2 m pločio sandėliukas. Šalia piliakalnio pastatyti mūriniai garažai.
Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
1997 m. piliakalnį pilnai ištyrė archeologas Gintautas Zabiela. Archeologinių radinių nerasta. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo žvalgos bokštelis.
2003 m. teritoriją sutvarkė Ruklos seniūnija (nugriovė garažus, įrengė žvalgos aikštelę, iškirto menkaverčius krūmus).

Literatūra ir šaltiniai apie Ruklos piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas.- Vilnius, 1999m., p. 52
6. KPCA, F – 7, ap.- 1, sv. – 425, p.3,4
7. N. Smolina. Ką legendos byloja. – Kėdainiai, 2002m., p. 11- 16
8. KPCA, F- 31, ap. – 1, sv- 4. Z. Baubonis, J. Lukopšiūnas. Kultūrinės archeologinės reikšmės aprašymas ir avarinės būklės likvidavimo sekos lentelė I – tomas. - Šiauliai, 1994, p. 27. II – tomas. – Šiauliai, 1994, p. 54
9. G. Zabiela. Ruklos piliakalnio 1997m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita. Lietuvos istorijos institutas.- Vilnius, 1997m., p. 1 – 46 )
10. M. Glinskas. Ar prikelsime piliakalnius milžinus? // Alio Jonava. 2003 – 04 - 23
11. LII, Nr. 1918, p. 3, 4. G. Zabiela. Archeologijos paminklų žvalgymas Jonavos rajone 1991m. – Vilnius, 1992
12. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995, p. 249,199
13. KPCA, F. – 1, ap. – 1, b. – 11, p. 71 – 77
14. KPCA, F. – 13, ap. – 1, nr. 944, 945, 947
15. B. Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai.- Vilnius, 1994, T – 1, p. 51
16. Keičiasi miestelio įvaizdis // Rukla 1 ( 2 ). 2002m., p. 4
17. G. Zabiela. Ruklos piliakalnio tyrinėjimai 1997m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997. – Vilnius, 1998, p. 112- 114.

LOKENĖLIŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Šilų seniūnija

Lokenėlių piliakalnis yra šalia buvusio dvaro, netoli vandens malūno ( vėliau čia buvo "Lokio" restoranas), kairiajame Lokio upelio krante. Jis dabar priešais AB "Achema", aukštumos krašte. Piliakalnis beveik ištisai sunaikintas Lokio upelio. Nuo lauko pusės buvusio piliakalnio rytiniame gale buvęs nedidelis griovys ir už jo apie 6 m aukščio pylimas. Dalis pylimo ir visa aikštelė nuplauta. Pylimo vakarinis šlaitas stačiu skardžiu leidžiasi žemyn į Lokį. Šlaito aukštis čia 33 m. Buvęs aikštelės dydis lieka neaiškus. Visas piliakalnis apžėlęs medžiais. Piliakalnio aikštelėje yra sumūrytas akmeninis aukuras (vietovė dar vadinama "Žvalgakalniu").
Apie šį piliakalnį žmonės mena tokią legendą: Seniai, labai seniai, kai paukščiai ir žvėrys suprato žmonių kalbą ir ja kalbėjo, gyveno Lokių šeima. Mirus Lokiui, Lokė paliko savo namus ir išėjo kitur laimės ieškoti. Ilgai ji ėjo. Kartu su savimi vedėsi du vaikus. Jaunesnysis vis išdykavo, slapstėsi, kol visai pradingo. Atsisėdusi prie upelio su vyresniuoju sūnumi, Lokė ilgai laukė jaunėlio, tačiau taip ir nesulaukė ateinant. Lokės sielvartas buvo toks didelis, kad nuo ilgo laukimo ji su vyresniuoju Lokiuku virto kalnu. Žmonės pastebėjo, jog kalva panaši į susikūprinusią Lokę, priglaudusią prie savęs lokiuką – mažesnę kalvelę. Taip atsiradęs šis pavadinimas.

Literatūra ir šaltiniai apie Lokenėlių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Išsaugosime praeities paminklus? // Jonavos balsas. – 1989–05-27
6. KPCA, F – 7, ap.- 1, sv. – 146. Žvalgė A. Tautavičius – Vilnius, 1971m., p. 11
7. N. Smolina. Ką legendos byloja. – Kėdainiai, 2002m., p. 21- 23
8. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos klaneliai // Jonavos balsas. – 1991 – 08 – 13
9. R. Karaliūnienė. Ką mena Jonavos rajono vietovės // Jonavos balsas.–1991–03-19
10. KPCA, F-1, ap. – 1, sv- 4. Z. Baubonis, J. Lukošiūnas. Kultūrinės archeologinės reikšmės aprašymas ir avarinės būklės likvidavimo sekos lentelė I – tomas. -Šiauliai, 1994, p. 27
11. G. Zabiela. Lokenėlių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999m. - Vilnius, 2000m., p. 138 – 141
12. M. Glinskas. Ar prikelsime piliakalnius milžinus? // Alio Jonava.- 2003–04–23

LAUKAGALIŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Šilų seniūnija

Piliakalnis vadinamas Milžinų kalnu arba Kryžkalniu yra dešiniajame Neries upės krante, 350m į pietus nuo Bazilionių kaimavietės vakarinio galo, apaugęs nedideliais medžiais ir krūmais, pailgos formos, orientuotas pietvakarių kryptimi.
Iš rytų jį juosia gilus bevardžio upelis, iš šiaurės ir pietų – Neries upės slėniai, šiaurėje siekia aukštuma. Nuo slėnio šlaitai statūs, 16m. aukščio. Nuo gretimų laukų iš šiaurės kyla status, 3m. aukščio šlaitas. Viršus smarkiai apardytas apkasų, apie 6m. pločio ir 10m. ilgio šiaurės pietų kryptimi, aukštesniu šiaurės kraštu. Iš archyvo nuotraukų matyti, kad iki karo šiauriniame krašte buvo pylimas, dabar jis visiškai suardytas.
Dirbant aplink piliakalnį žemę, seniau žmonės rasdavę senoviškų pinigų.

Literatūra ir šaltiniai apie Laukagalių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas. – Vilnius, 1999, p. 50
6. KPCA, F- 4, ap. - 5, sv. - 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis ( 1988m. ), 22, ( D- 3 ), AR – 206 ( t )
7. KPCA, F-27, ap - 1, sv. - 20. J. Markelevičius.- Vilnius, 1970, p.1
8. KPCA, F- 7, ap. - 1, sv. – 146. A. Tautavičius. – Vilnius, 1971, p. 10
9. Lietuvos TSR archeologijos atlasas II. – Vilnius, 1975, p. 93
10. R. Karaliūnienė. Išsaugosime praeities paminklus? / Jonavos balsas. – 1989 – 05 –27
11. J. Nekrašienė. Milžinų kalnu pavadintas // Jonavos balsas, 1989 – 07 – 06
12. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos kalneliai // Jonavos balsas 1991 – 08 - 13
13. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys.- Vilnius, 1995,p. 170,198

GUDŽIONIŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Šilų seniūnija

Piliakalnis yra 250m į šiaurę nuo Neries ir Lokio upių santakos, Neries upės slėnyje esančioje kalvoje. Stipriai deformuotas, apaugęs žole, slėniai – medžiais. Iš pietų juosia Neris, šlaitai statūs, apie 30m aukščio, iš rytų ir šiaurės Lokės slėnis ir daubos. Šlaitai čia kiek žemesni. Vakaruose piliakalnis siekia gretimą aukštumą, nuo kurios buvęs iškastas griovys ir supiltas pylimas. Jis ariant nuskleistas ir dabar tik 70m ilgio rytų vakarų kryptimi ir 56m. pločio vakaruose. Pastebėta: nemaža kultūrinio sluoksnio dalis sunaikinta ariant.

Literatūra ir šaltiniai apie Gudžionių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas. – Vilnius, 1999, p. 50
6. KPCA, F- 4, ap. - 5, sv. - 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988), 22, (C - 3), AR – 205 (t)
7. KPCA, F-27, ap - 1, sv. - 20. J. Markelevičius.- Vilnius, 1970, p.8
8. KPCA, F- 7, ap. - 1, sv. – 146. A. Tautavičius. – Vilnius, 1971, p. 8
9. Lietuvos TSR archeologijos atlasas II. – Vilnius, 1975, p. 67, 70
10. R. Karaliūnienė. Išsaugosime praeities paminklus? // Jonavos balsas.– 1989–05–27
11. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos kalneliai // Jonavos balsas 1991 – 08 - 13
12. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys.- Vilnius, 1995, p. 170, 198
13. KPCA, F- 31, ap. – 1, sv- 5. Z. Baubonis, J. Lukošiūnas. Kultūrinės archeologinės reikšmės aprašymas ir avarinės būklės likvidavimo sekos lentelė II tomas. - Šiauliai, 1994, p. 50, 55

PABERŽĖS PILIAKALNIS
Jonavos raj., Šilų seniūnija

Paberžės piliakalnis yra 230m į šiaurės vakarus nuo Šilų gyvenvietės, 50 m į šiaurės rytus nuo Paberžės upelio. Šiaurės rytuose piliakalnis apaugęs medžiais. Šlaitai iki 7 m aukščio. Viršuje įdubimas – 12 m ilgio ir 8 – 9 m pločio pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi. Šiaurės rytuose yra 1,8 m aukščio pylimas. Jo išorinis šlaitas leidžiasi į pašlaitėje esantį 19 m ilgio griovį, už kurio 14 m ilgio pamažu į šiaurės rytus kylanti aikštelė. Jos šiaurės rytuose gale yra 0,6 m aukščio ir 15 m ilgio pylimėlis. Piliakalnio šiaurės rytuose gale yra įtvirtintas papilys.

Literatūra ir šaltiniai apie Paberžės piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas. – Vilnius, 1999, p. 50
6. KPCA, F- 4, ap. – 5, sv. – 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.). 19, (C- 3), AR – 209 (t).
7. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys.- Vilnius, 1995, p. 199
8. R. Karaliūnienė. Išsaugosime praeities paminklus? // Jonavos balsas.– 1989–05–27
9. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos kalneliai // Jonavos balsas 1991–08-13
10. KPCA, F- 7, ap. - 1, sv. – 146. A. Tautavičius. – Vilnius, 1971, p. 12
11. KPCA, F-27, ap - 1, sv. - 20. J. Markelevičius.- Vilnius, 1970, p. 11
12. M. Glinskas. Ar prikelsime piliakalnių milžinus? // Alio Jonava.-2003–04–23, p. 1, 2

PILIAKALNIŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Šilų seniūnija

Piliakalnių gyvenvietės. Orientuotas šiaurės rytų kryptimi. Tai 3 m aukščio ir 18 m ilgio bei 7 – 8 m pločio kalva. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio pėdsakų nesimato. Iš visų pusių apsuptas lygumos.
Piliakalnis senovėje, matyt, buvo naudojamas apsigynimo tikslais arba čia tik senkapiai tokiu pavadinimu.
Pagal vietinių žmonių padavimus piliakalnį supylė švedai po mūšio su lietuviais.
1893 m. rusų administracija, vakarinėje piliakalnio pusėje leido imti žvyrą ir vežti kelių tiesimui. Gyventojai kasdami rasdavo varinių pinigų.

Literatūra ir šaltiniai apie Piliakalnių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas. – Vilnius, 1999, p. 50
6. KPCA, F- 4, ap. - 5, sv. - 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988), 19, (C - 3), AR – 209 (t)
7. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys.- Vilnius, 1995, p. 199
8. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas.- Vilnius, 1999, p. 50
9. KPCA, F- 7, ap. - 1, sv. – 146. A. Tautavičius. – Vilnius, 1971, p. 13
10. KPCA, F-27, ap - 1, sv.  - 20. J. Markelevičius.- Vilnius, 1970, p. 12

DUBIŲ PILIAKALNIS (BATARĖJA)
Jonavos raj., Upininkų seniūnija

Dubių piliakalnis, dar vadinamas Batarėja, yra Šventosios upės dešiniajame krante, kiek žemiau santakos su Širvinta, Bečių miške, 320 m į šiaurės rytus nuo Palaimos Jono sodybos, Jonavos miškų ūkio Santakos girininkijoje, apaugęs stambiais medžiais ir krūmais. Orientuotas šiaurės pietų kryptimi tęsiasi apie 20 m tolydžio žemėdamas. Į slėnį leidžiasi statūs, 12- 15 m aukščio šlaitai. Nuo aukštumos skiria 1,4 m gylio griovys, už kurio – 3,6 m aukščio pylimas. Nuo aikštelės tik 1,7 m aukščio. Aikštelė pietų šiaurės kryptimi, 17 m ilgio ir 9 m pločio šiaurėje.

Literatūra ir šaltiniai apie Dubių piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas. – Vilnius, 1999, p. 55
6. KPCA, F – 4, ap.- 5, sv. – 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūrtos paminklų žemėlapis (1988 m.), 82, (C – 5), Ar – 214 (t)
7. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995, p. 170, 198
8. R. Karaliūnienė. Išsaugosime praeities paminklus? // Jonavos balsas.-1989–05–27
9. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos kalneliai // Jonavos balsas.- 1991–08-13
10. KPCA, F- 7, ap. – 1, sv.- 146. A. Tautavičius.- Vilnius, 1971 m., p. 13
11. 11. M. Glinskas. Ar prikelsime piliakalnius milžinus? // Alio Jonava.–2003–04–23, p. 1, 2

TARTOKŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Ruklos seniūnija

Tartokų piliakalnis ( dar vadinamas "Koplyčkalniu" ) yra kairiajame Lomenos upės krante, valstybinio miško pakraštyje, 159 kv., 07 km. Į pietus nuo kelio Skaruliai – Tartokai, apaugęs medžiais ir krūmais, orientuotas rytų – vakarų kryptimi.
Iš šiaurės rytų ir pietų juosia upelio slėnis. Šlaitai nuo upelio daugiau kaip 20 m aukščio. Vakaruose nuo aukštumos atskirta apie 50 m ilgio užpelkėjusiu grioviu. Aikštelės vakariniame pakraštyje supiltas 5m aukščio ir 16 m ilgio pylimas. Į rytus nuo jo buvusi aikštelė beveik visai, turbūt, dar XIX a. nuplauta upelio. Dabar upelis teka atokiau piliakalnio. Aukštumoje, už griovio rasta lipdytos keramikos: grublėtu ir lygiu paviršiumi, yra buvusios gyvenvietės žymės.
Tarp vietinių gyventojų sklando legenda apie šį piliakalnį:
Senovėje piliakalnio viršuje buvo duobė. Ant tos duobės pakabinta virvė. Religingi žmonės aukodavo gyvulius ir degindavo, pakabinę ant virvės. Vėliau ta duobė užpilta žemėmis. Piliakalnis nuo tų laikų pavadintas "Koplyčkalniu".

Literatūra ir šaltiniai apie Tartokų piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. KPCA, F – 4, ap.- 5, sv. – 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.), 68, (D – 4), AR – 309 (t)
6. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995, p. 178, 199
7. R. Karaliūnienė. Jonava – Lietavos kraštas.- Vilnius, 1999 m., p. 7, 52
8. M. Glinskas. Ar prikelsime piliakalnius milžinus? //Alio Jonava.–2003–04–23, p. 1, 2

PADAIGŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Upininkų seniūnija

Padaigų piliakalnis yra miškų ūkio Santakos miško 37 kvartalo pietvakarių kampe, 600 m į šiaurę nuo dešiniojo Neries kranto slėnio pakraštyje, vakarinėje kalno pusėje ištisai apaugęs medžiais ir krūmais.
Iš vakarų jį juosia Neries slėnis, iš šiaurės ir pietų pelkėtos daubos, rytuose piliakalnis siekia aukštumą. Šlaitai nuo Neries slėnio ir daubų statūs, 13  - 15 m aukščio, rytuose iškastas 16m ilgio ir 1m gylio griovys, skiriąs piliakalnį nuo jam nepanaudotos kalvos dalies. Nuo griovio kyla 4,5 m, o nuo aikštelės tik 1,5 m aukščio pylimas. Aikštelė ovali, 12 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir 8 m pločio. 3 m žemiau aikštelės yra terasa.

Literatūra ir šaltiniai apie Padaigų piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. KPCA, F – 4, ap.- 5, sv. – 72. Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.), 88, (D – 5), AR – 220 (t)
6. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995, p. 199
7. A. Matiukas. Pasakoja Jonavos kalneliai // Jonavos balsas.- 1991–08-13
8. KPCA, F- 7, ap. – 1, sv.- 146. A. Tautavičius.- Vilnius, 1971m., p. 12
9. KPCA, F- 27, ap. – 1, sv.- 20.J. Markelevičius.- Vilnius, 1970m., p. 13

MAŽŲJŲ ŽINĖNŲ PILIAKALNIS
Jonavos raj., Kulvos seniūnija

Mažųjų Žinėnų piliakalnis (dar vadinamas "Pilma") yra 1,9 km į pietus nuo Mykoliškių kaimo kapinių, 550 m į rytus nuo kelio Jonava – Kaunas, Neries dešiniajame krante, jos santakoje su Šlėnos upeliu.
Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje. Šlaitai statūs, 20- 30 m aukščio į Neries upę, skardingi, iki 43 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiuarės pietų kryptimi, 130x50 m dydžio, nežymiai nuolaidėjanti į pietvakarius. Šiaurėje jos apkarštoje supiltas 55 m ilgio, 15 m pločio ties pagrindu, 3,5 m aukščio nuo aištelės, 4 m aukščio iš išorės, 3 m pločio viršuje pylimas. Už jo iškastas 20 m pločio viršuje, 1m gylio griovys. Vakariniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 3 m pločio ties pagrindu, 1 m aukščio pylimas, nuolaidėjantis į pietryčius. Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Visa rytinė piliakalnio dalis nuplauta Neries.

Literatūra ir šaltiniai apie Mažųjų Žinėnų piliakalnį
1. Kraštiečių klubo "Žeimių ainiai" archyvas
2. Jonavos krašto muziejaus archyvas
3. Jonavos raj. savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas
4. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas
5. G. Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995, p. 178, 181, 199, 238
6. V. Almonaitis. Didi Mažųjų Žinėnų senovė. //Jonavos balsas.–1989–03–30, p. 2,3